Tiems, kurie pavargo būti laikomi kvailiais

Skaityti 5 minutes
Mes esame kvaila avinų banda. Mus reikia saugoti nuo mūsų pačių, nes mes tokie buki, kad niekaip negalime suprasti, kas mums yra geriausia. Visa laimė, kad turime protingus, šviesius ir gerus valdytojus, kurie stintų būriais šmirinėja įvairių ministerijų, institucijų bei įstaigų koridoriais. Nes jie tikrai žino, kas mums geriausia.

Jie žino, kad mums reikia priverstinio psichiatrinio gydymo, nes savaime suprantama, jog bet kuris suabejojęs nuostabiai sklandžia bei skaidria biurokratų veikla ir iš vakarų nešamos vaivorykštinės Saulės pažanga, yra absoliutus psichinis ligonis. Pavojingas sau, kitiems, o labiausiai tai žinoma valstybei. Nes skleisdamas savo laisvamaniškas pažiūras apie laisvamaniškumą, gali įtikinti kitus pažangius piliečius, minėtąja pažanga suabejoti.

Ir tiesos paradoksaliosios tame tikrai esama. Juk žmogus išdrįsęs matyti, mąstyti ir kalbėti vietoj klusnaus tylėjimo, išties tampa pavojingas pats sau, nes savanoriškai nusipiešia ant nugaros taikinį. Nieko išgydysime.

Jie žino, kad mus reikia priverstinai vakcinuoti. Nes mes kvailiai nesuprantame, kad taip yra sutarta ten, kur reikia, su tais, su kuriais reikia ir mūsų erzinančios blevyzgos apie šalutinius poveikius ir dvejonės gadina svarbių žmonių svarbius reikalus.

Ir šiaip, kokia gi nauda iš nemanipuliuoto vakcinomis imuniteto? Juk tuomet yra tikimybė, kad žmogus užaugs stiprus, sveikas, atsparus. Kas bus tada? Nei jis vaistų pirks, nei pas gydytojus eis ir šiaip per daug laisvės galvoje turės. Pradės dar mąstyti, a su b sujunginėti. To tai jau tikrai niekam čia nereikia.

Jie žino, kad mus ir mūsų vaikus reikia priverstinai mokyti. Ir tik taip, kaip liepia valstybė – niekaip kitaip. Nes valstybė žino geriau. Ji žino, kas jai geriausia ir kokios konkrečiai indoktrinacijos pakraipos piliečių jai reikia.

Šiuo metu jaučiamas poreikis itin tolerantiškų bestuburių, kurie džiaugtųsi vietnamietiško maisto restoranais lyg gamtos stebuklais ir raudotų žiūrėdami filmus apie vargšus juodaodžius, vargšes moteris, vargšus homoseksualus ir kitus panašius socialiai sukonstruotus vargšus. Gink Dieve, aišku, nematydami tikrųjų vargšų ir svarbiausia absoliučiai nieko nedarydami, kad tiem tikriem vargšam gyvenimą palengvintų. Pavyzdžiui, kad ir nustotų pirkti fast fashion parduotuvės skudurus, kurių tendencijos keičiasi šešiolika kartų per metus ir kuriuos už centus siuva trečiųjų šalių vergai.

Na ir tikrai, namie išugdytas vaikas yra pernelyg pavojingas. Jam tėvai gali pasakyti, jog istorijos knygas rašo nugalėtojai. Ir rašo apie save, kaip apie mirusuosius – arba gražiai, arba nieko. Jie gali pasakyti savo vaikams, kad mokyklos suole greičiausiai neišmoksi nei vieno tau gyvenime praversiančio įgūdžio. Nesužinosi beveik nieko, ką išties verta žinoti.

Tačiau būsi išdresiruotas sėdėti vienoje vietoje nuo 8:00 iki 17:00 neklausinėdamas. Vykdyti iš aukščiau duotas komandas ir tai daryti kuo geriau ir sklandžiau, kad mainais gautum gražių skaičiukų. Kuo uoliau seksi tariamų autoritetų reikalavimais, tuo gražesni skaičiai bus, tokie apvalūs, su nuliais. O kuo daugiau nulių turėsi, tuo labiau tavimi žavėsis aplinkiniai, visiškai nekreipdami dėmesio į tai, jog tie nuliai reiškia ne ką kitą, kaip tai, jog pats tesi vertas nulio. Be jokios abejonės – namų mokymą reikia uždrausti.

Jie žino, kaip mes turime auklėti vaikus. Neįmanomai. Per daug griežtas – blogai – grėsmė vaiko individualybei. Per daug nuolaidus – blogai – nesupranti vaiko poreikių. Sudrausminai – blogai – sutraumavai vaiką. Nesudrausminai – blogai – nemoki net su savo vaiku tvarkytis, daro ką nori, lipa ant galvos. Aprengei ne pagal griežtą lyčių spalvų hierarchiją (berniukams: mėlyna, juoda, ruda, pilka, žalia su mašinom, robotais ir raketom; mergaitėm: rožinė, raudona, geltona, balta su gėlytėm, lėlytėm ir šypsenytėm) – blogai – pažeidi vaiko teisę į tapatumą. Nesutinki aprengti ne pagal lytį (JAV tai jau pagrindas svarstyti, ar neatimti iš šeimos vaiko) – blogai – varžai vaiko galimai netradicinę seksualinę orientaciją.

Dar jie aišku žino, ką mums galvoti. Bet apie tai jau rašyta čia.

Nežinau kaip Jūs, bet aš tai pavargau nuo to, jog įvairios institucijos, žiniasklaida, politikai bei oligarchai laiko mane idiote, įsivaizduodami, kad jų mintinai iškaltos eilutės pabertos stikliniu žuvies žvilgsniu, turėtų mane įtikinti, kad jie tikrai suvokia, ką kalba.

Mes visi žinome, kur vedamos avys. Net ir tos su gražiais kostiumiais, brangiais automobiliais ir naujais telefonais. Ačiū – aš ten nenoriu.