Apie mane

Esu Aistė Paškevičiūtė. Dvejų sūnų mama, žmona, dukra ir draugė. Dar esu buvusi vadove ir pavaldine, mokytoja ir mokine, lydere bei autsaidere. Taip pat auka ir budeliu, geradare ir piktavale, teisuole bei nuodėmingąja. Esu buvusi naivuole ir skeptike, vėjavaike ir rimtuole, bendražyge ir išdavike. Esu buvusi po stogu, ant stogo ir be stogo. Esu skraidžiusi viršūnėse ir šliaužusi dugne. Esu buvusi tuo, kuo būna žmonės. O dabar tenoriu būti savimi.
Man patinka rašyti, kalbėti ir kalbinti. Bet tik tiesą. Visa kita, man regis, neturi jokios prasmės.
Mintys, būsimų tekstų bei pokalbių fragmentai dažniausiai mane aplanko vakare gulint lovoje. Tuomet juos pasidedu po pagalve ir užmiegu. O kitą dieną, kitą savaitę ar kitais metais atsikeliu ir parašau tekstą. Todėl manau, kad ir skaityti juos geriausia vakare, prieš užmiegant. Ir būtinai pasidėti po pagalve...